Aprašymas
Ne viskas turi atsakymus. Atrodo net maldos išgaruoja į tylą. Lauki. Tikiesi. Ir nežinai — ar kažkas girdi, bet viduje vis tiek lieka šviesa. Maža, vos kvėpuojanti, bet tikra. Ne iš to, kad viskas lengva, o iš to, kad kažkur gilumoje jautiesi palaikomas. Kai tavo viltis nepriklauso nuo aplinkybių, žmonių, ar kaip jautiesi. Kai tavo viltis priklauso tik nuo Jo. Nuo to, kuris niekur nedingsta — net tada, kai tu pats traukies. Tai nėra užtikrintumas. Tai nėra pergalės jausmas. Tai — ramus žinojimas, kad tu dar laikaisi. Nes kažkas laiko tave.







